Furmas femininas spezialas

Furmas femininas spezialas on ...

• adjectivs cun la finiziun nunaccentuada -al, -el, -en ed -er. Sch'igl accent è pero sen la silba finala, vign furmo igl feminin a moda normala.

-al: viscal – viscla; ma: cordial – cordiala

-el: ventirevel – ventirevla; abel – abla; stanchel – stancla; ma: nuvel – nuvela

-en: gioven – giovna; pitschen – pitschna; ma: indigen – indigena

-er: pover – povra; ester – estra; migler – miglra; ma: antier – antiera

Adatg:

Adjectivs cun en consonant dobel ainten la furma masculina on angal en consonant ainten la furma feminina.

svizzer – svizra; mellen – melna

• adjectivs (curts d'ena silba) tgi fettan cun en vocal curt ed en consonant.

grop – groppa

plat – platta

tschuf – tschuffa

rot – rotta

nar – narra

lom – lomma

• adjectivs cun furmas irregularas.

lartg – largia

agen – atgna

blo – blava

• adjectivs feminins da calours cumbinadas. Chels vignan scretgs ansemen e la successiun è adegna: calour fundamentala + nianza.

en tschop verdstgeir – ena rassa verdstgeira 

en pullover blocler – ena tgameischa bloclera 

stivagls bloverds – tgotschas bloverdas

Remartga:

Accord fò angal igl sagond adjectiv. Chegl vala er per adjectivs tg'ins screiva cun stretg da liaziun (p.ex. ars-arsanto – ars-arsantada; varda 1.3.9.j).